rankinis

rankinis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sportinis kamuolio žaidimas. Žaidžia 2 komandos po 7 žaidėjus 40×20 m dydžio aikštėje. Žaidėjų tikslas – varant, perdavinėjant rankomis vienas kitam kamuolį, įmesti jį į varžovų komandos 3 m pločio ir 2 m aukščio vartus. Vyrai ir moterys žaidžia 2 kėlinius po 30 min. negryno laiko. Rankinį sukūrė danas H. Nelsenas 1898 m., nors pirmosios žinios apie rankinį Danijoje siekia 1848 m. Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio rankinio komandas sudarė po 11 žaidėjų, buvo žaidžiama futbolo aikštėje (vienuolikių rankinis). Į olimpinių žaidynių programą rankinis įtrauktas 1936 m. ir nuo 1972 m. – vyrų, o nuo 1976 m. – moterų. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1938 m. vyrų ir nuo 1949 m. moterų. Lietuvoje pradėtas kultivuoti 1954 m., nors buvo bandyta žaisti ir anksčiau. atitikmenys: angl. handball vok. Handball, m rus. гандбол